SIP skydų technologija- nėra nauja pasaulyje. Istorija prasideda 1930 metais Jungtinėse Amerikos valstijose, Miško produktų laboratorijoje. JAV vyriausybė įkūrė FPL (Forest Products Laboratory), išvertus- Miško Produktų Laboratoriją, siekdama rasti naujų technologijų, padėsiančių saugoti ribotus gamtos išteklius. MPL tyrimus ir eksperimentus pradėjo 1935 metais. Pirmąsias plokštes jie gamino iš korinio popieriaus, tarp faneros ir aliuminio lakštų. Šių plokščių naudojimas vis populiarėjo, nes nereikalavo didelių gamtos išteklių panaudojimo.

Norėdamas patobulinti jau naudojamas plokštes, architektas Frank Lloyd Wrigh sukūrė savo SIP plokščių variantą, jis panaudojo tris sluoksnius faneros ir du sluoksnius deguto popieriaus. Architektas siekė suderinti aukštos kokybės architektūrą, su paprastu dizainu ir taip namų statybą padaryti nesudėtingą, greitą bei pigią.

Nepaisant MPL ir Frank Lioyd Wright SIP plokščių populiarumo, buvo vis ieškoma būdų kaip plokštes dar labiau patobulinti. 1952 metais tai pavyko padaryti architektui Alden B. Dow, kuris SIP plokščių užpildymui panaudojo savo šeimos gaminamą polistireninį putplastį. Namai, statomi iš šių naujų plokščių buvo vadinami "DOW SIP" namais ir pasižymėjo gera šilumos bei garso izoliacija- juos buvo lengva ir pigu šildyti žiemą, bei palaikyti vėsumą vasaros metu.

DOW SIP plokštėms panaudojus polistireninį putplastį, buvo gautas ne tik sandarumas, bet ir tvirtumas. Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu į namą iš SIP skydų įvažiavo ir išvažiavo automobilis. Buvo pažeistos tik  keturios SIP plokštes, kurias kliudė automobilis, visos kitos plokštės, esančios šalia, liko nepažeistos.

Didysis SIP plokščių šuolis įvyko 1973 metais, po pasaulinės naftos krizės. Padidėjus energijos kainoms, buvo atkreiptas dėmesys į SIP plokščių namus, kuriems energijos reikėjo ypatingai mažai. Taip prasidėjo SIP plokščių naudojimo banga visoje JAV, vėliau sekė Kanada, Europa ir visas likęs pasaulis.